Fasadų hidrofobizavimas

Vanduo, kuris gelbėja gyvybes, kartais pridaro ir didelių rūpesčių. Statybinių medžiagų defektai, kuriuos sukelia vanduo kasmet žmonėms atneša didžiulės materialinės žalos.
Porėtos statybinės medžiagos, pavyzdžiui tinkas, betonas, smiltainis, silikatas, čerpės, plytos ir t.t., yra ištisus metus veikiamos neigiamų oro sąlygų (vėjo, vandens, saulės spindulių, temperatūros svyravimų). Viena labiausiai ardančių šių sąlygų galima būtų įvardinti vandenį.

Minėtų statybinių medžiagų struktūra yra porėta, jos išvagotos kanalų ir ertmių, kurios sudaro geras prielaidas lengvai įsiskverbti vandeniui. Vanduo gali prasiskverbti į porėtus paviršius įvairiais būdais, pavyzdžiui, lietaus, pakilusio gruntinio vandens lygio, kylančios gruntinės drėgmės, kondensato pavidalu.
Nepriklausomai nuo vandens skverbimosi būdo, aišku, kad dėl jo formuojasi defektai, kurie gali turėti neigiamą įtaką medžiagos mechaninėms, cheminėms ar biologinėms savybėms.

Vandens žala statybinėms medžiagoms

Šalimo poveikis

Pirmiausia reikėtų paminėti mechaninį pažeidimą. Vanduo, įsigėręs į statybinės medžiagos poras, šaltuoju metų laiku transformuojasi į ledą ir jo turis padidėja maždaug 10%. Tai sąlygoja padidėjusi gniuždymą porų sistemoje ir statybinės medžiagos irimą.

Druska

Vanduo taip pat yra puiki terpė transportuoti tirpias druskas (chloridus, sulfatus, nitratus) iš dirvožemio į statybinę konstrukciją. Tai ypač aktualu vietovėse, kur didelis druskų kiekis (pvz., keliai ir kelių druskos žiemą, žemės ūkininkų sodybose). Šios druskos palaipsniui skverbiasi į pastatą, jame kaupiasi ir kristalizuojasi, taip sudarydamos kristalizacijos proceso sukeliamą spaudimą. Be to šios druskos nukloja paviršių baltais neestetiškais plėmais ir ardo konstrukcijos paviršių bei lėtina konstrukcijos džiūvimą.

Korozija

Neigiamas cheminis vandens poveikis susijęs su korozijos sukėlimu. Dėl betone esančio kalcio karbonato, sąveikoje su rūgštimis (pvz., patekusiomis į betoną dėl rūgštaus lietaus), migruojant gylyn druskoms, inicijuojama korozija, kuri ardo betoną ir viduje esančią armatūrą, labai stipriai paveikdama konstrukcijos mechanines savybes. Šį vandens sukeltą poveikį akivaizdžiausiai galima stebėti aptrupėjusiuose daugiabučių balkonuose.

Pelėsiai

Besiskverbiantis vanduo keičia konstrukcijos išvaizdą, atsiranda spalvos pakitimų. Stiprūs patamsėjimai parodo, kad ant paviršiaus kaupiasi mikroorganizmai (bakterijos, pelėsiai, grybai). Ant drėgnų sienų šie mikroorganizmai sukelia geltonas, žalias ir juodas dėmes bei skleidžia savitą kvapą. Pelėsiai pavojingi ir žmogaus sveikatai: gali sukelti astmos priepuolius, galvos skausmą, pykinimą arba odos ir plaučių problemas.

Šiluminė izoliacija

Visi minėti veiksniai palaipsniui ardo statybines konstrukcijas. Tačiau kaip papildomas neigiamas drėgmės poveikis – tai, kad ji žymiai sumažina konstrukcijos šiluminės izoliacijos savybes (mūro drėgmei padidėjus 10% šiluminis laidumas padidėja iki 150%), kurios sąlygoja išlaidų pastato šildymui augimą.

Visi minėtieji veiksniai skatina apsaugoti pastatus nuo galimo vandens įsiskverbimo. Rinkoje egzistuoja daugybė skirtingų produktų, kurie sukurti, siekiant apsaugoti statybines medžiagas nuo vandens. Dauguma populiarių hidroizoliacinių medžiagų (bituminės mastikos ir membranos, akrilai ir pan.) apsaugodamos pastatą nuo vandens prasiskverbimo, taip pat nebeleidžia konstrukcijomis migruoti vandens garams. Tokiu būdu, konstrukcijos viduje esanti drėgmė uždaroma ir neesant galimybei jos pakankamai greitai išgarinti iš kitos konstrukcijos pusės, ji gali sąlygoti hidroizoliacinių medžiagų atšokimą nuo paviršiaus.

Vienos iš hidroizoliacinių medžiagų, leidžiančių konstrukcijai kvėpuoti, yra silikonai.

Kas yra silikonai?

Silikonas (profesionaliai – poliksiloksanas) yra sintetinių polimerinių junginių, kurių pagrindą sudaro silicio ir deguonies atomai, nuolat pasikartojančio grandinės (Pav. 3). Egzistuoja daugybė poliksiloksano pagrindo medžiagų, kurios vadinamos bendriniu pavadinimu „silikonai”,: silikoniniai aliejai, dervos, kaučiukas ir kt. Kiekvienas šis silikonas turi savo savybes ir skirtingą panaudojimą. Poliksiloksanai pasižymi puikiomis savynėmis, kurios apima hidrofobiškumą, atsparumą ultravioletinei spinduliuotei ir kitoms oro sąlygoms, laidumą garams, atsparumą karščiui, ir t.t.

Silikono hidrofobiškumas

Viena iš svarbiausių silikonų savybių, dėl kurios jie naudojami statyboje, yra jų hidrofobiškumas. Užtepus silikonines medžiagas ant paviršiaus, pakeičiamos paviršiaus savybės, jis tampa neįgeriantis ir taip apsaugoma nuo ardančio vandens poveikio konstrukcijai.

Hidrofobinį organinių siloksanų poveikį galima paaiškinti organinių grupių siloksano grandinėje pasiskirstymu, atokiau nuo medžiagos paviršiaus.

Siloksano sluoksnio storis yra labai mažas, apie 10-6 cm. Dėl molekulinės sistemos, per šį siloksano sluoksnį nebegali prasiskverbti vandens molekulės, tačiau išlieka jo laidumas garams.
Kita silikonų savybė – jų patvarumas. Jų neardo ultravioletiniai spinduliai, neatsiranda pegeltimų, nešvarumų kaupimosi. Net ilgu tarnavimo laikotarpiu silikonai išlaiko savo savybes.

Dėl šių savybių silikonai jau daug metų naudojami statyboje. Ypač didelę pagalbą jie gali suteikti impregnuojant porėtus paviršius (pastatų sienas, terasas ir pan.), apsaugant konstrukcijas nuo vandens prasiskverbimo, išsaugant jų savybes bei padidinant ilgaamžiškumą.

Porėtų silikatinių medžiagų, pavyzdžiui, tinko, betono, smiltainio, mūro, keraminių stogų apsaugai nuo ardančio vandens poveikio geriausiai tinka impregnantai silikono pagrindu. Dėl savo molekulinės sistemos, sudarydami mikroskopinę plėvelę ir įsiskverbdami į statybinę medžiagą, jie apsaugo paviršių nuo vandens infiltracijos.
Naudojant sillikoninius impregnantus negalima remtis principu „kuo daugiau, tuo geriau”, greičiau priešimgai. Pviršių reikia įmirkyti impregnantų, tačiau negalima jo naudoti per daug, kad nesusidarytų ant paviršiau matoma plėvelė, kuri sąlygotų nepageidaujamus pabolavimus ir dėvėjimąsi. Būtent impregnanto įsiskverbimas gylyn į paviršių sudaro ilgalaikį hidrofobizacijos poveikį. Bet kokius nutekėjimus ar impregnanto perteklių būtina nuo paviršiaus nuvalyti. Teisingai panaudotas impregnantas visiškai nepakeičia paviršiaus išvaizdos, o tik suteikia jam hidrofobines savybes.

Vienas tokių patikimų impregnantų – SOLOCON SIL15. Tai gelsvas skaidrus skystis su stipria šarmine reakcija, bekvapis. Aktyvusis komponentas – natrio metil silanolatas.
Jis ne tik apsaugo paviršių nuo vandens įsiskverbimo, bet taip pat ant hidrofobizuoto paviršiaus mažiau renkasi nešvarumai, nes lietus nuplauna dulkes nuo paviršiaus, neleisdamas joms įsigerti. Kadangi į paviršių nebeįsiskverbia vanduo, jo nebeveikia šalimo/šilimai ciklai, kurie galėtų neigiamai veikti konstrukcijos mechanines savybes ir ilgaamžiškumą. Išsaugomos konstrukcijos šiluminės izoliacijos savybės. Impregnantas puikiai veikia ir yra ilgaamžis visomis oro sąlygomis, nepriklausomai nuo temperatūros ir saulės šviesos poveikio.