Pamatų hidroizoliavimas

Nusprendus statyti nuosavą būstą, parengus projektą ir pradėjus statybas, vienas iš pirmųjų iškylančių klausimų – kaip apsaugoti pamatus nuo drėgmės. Iš vienos pusės, nesinori rinktis brangių hidroizoliavimo metodų, kaip dažnai klientai sako: „juk užkasim žeme, tai koks skirtumas kuo bus nutepta”. Iš kitos pusės, pataupius galima nepakankamai gerai atlikti hidroizoliaciją ir apsaugoti nuo drėgmės skverbimosi.  Tokiu atveju remonto kaina išauga net kelis kartus: tenka arba atkasti pamatą iš naujo po kelių metų, kai jau sutvarkytas gerbūvis, arba atlikti pamatų remontą ir hidroizoliavimą iš vidaus, ardant vidaus apdailą. Todėl priimant sprendimą dėl pamatų hidroizoliacinės sistemos pasirinkimo labai svarbu įvertinti tai, kad atlikta patikima gali apsaugoti nuo didžiulių problemų ir išlaidų ateityje.

Nemažiau svarbu – kokybiškai atlikti darbus pasirinktomis medžiagomis. Net ir mažiausias darbo defektas gali sąlygoti dideles laidumo problemas ateityje. Todėl kiekvienu atveju labai vsarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai: teptinės dangos turi būti padengtos taip, kad neliktų atvirų betono porų, prilydomos ir pilnios dangos tarpusavyje turi būti patikimai suklijuotos, kad per siūles vanduo nepatektų prie pamato. Kartais net pats pigiausias ir paprasčiausias metodas, gerai atlikus darbus, saugo patikimiau nei brangiausios membranos, bet netinkamai priklijuotos.

Taigi, hidroizoliuojant pamatus labai svarbu pasirinkti tinkamą hidroizoliacinę sistemą ir patikimas medžiagas. Žemiau pateikiami populiariausi pamatų hidroizoliavimo metodai:

1. Bituminės membranos

Tai populiariausias pamatų hidroizoliavimo iš išorės metodas. Šiam tikslui galima naudoti tiek savaime lipnias (pvz. SELF DAN PE PLUS, INDEXTENE), tiek prilydomas bitumines membranas. Šiuo atveju paviršius pirmiausia nugruntuojamas bituminiu gruntu (pvz., IKOpro SA) ir priklijuojama arba karštu būdu prilydoma bituminė membrana. Taip sudaromas maždaug 2 mm storio (priklausomai nuo pasirinktos membranos) hidroizoliacinis sluoksnis.

2. Skystos bituminės medžiagos

Šie produktai – tai paruoštos naudojimui bituminės mastikos. Reikia rinktis produktus, atsparius grunte esančioms cheminėms medžiagoms (pvz., IKOpro Foundations, INDEX). Bitumines mastikas labai paprasta padengti, kadangi jos tiesiog tepamos ant paviršiaus šepečiu arba purškiamos. Rekomenduojama dengti dviem sluoksniais, ypač atidžiai padengiant visus nelygumus ir ertmes.

3. Bentonitinės membranos

Bentonitas – natūralaus molio mišinys, brinkstantis kontakte su drėgme. Renkantis šį pamatų hidroizoliavimo metodą rekomentuojama pirmiausia išlieti paruošiamąjį betoninį sluoksnį arba duobės dugną labai gerai sutankinti. Bentonitinė membrana (pvz., SWELLPROOF, BENTOFIX) tiesiama į duobę taip, kad apgaubtų ir sienas, ir grindis. Išbrinkęs nuo grunte esančios drėgmės bentonitas išsiplečia ir tampriai apspaudžia pamatą iš visų pusių, suformuodamas vandeniui nelaidų hidroizoliacinį sluoksnį.

4. Hidroizoliaciniai priedai betonui

Šiuo metodu į betoną įmaišomi specialūs hidroizoliaciniai priedai (pvz. VANDEX AM10). Priedus galima maišyti betono mazge, tačiau dažniausiai jie įpilami į maišyklę atvežus betoną į statybų aikštelę ir dar 3-5 minutes maišyklė prasukama, kad priedai tolygiai pasiskirstytų. Šiuo atveju liejamas visame tūryje hidroizoliuotas betonas, kuris bus nelaidus vandeniui. Papildomai nebereikia atlikti jokios hidroizoliacijos, taip taupant išlaidas hidroizoliacinėms medžiagoms ir darbų sąnaudoms. Liejant pamatus labai svarbu tinkamai betoną sutankinti ir papildomai užsandarinti technologines siūles naudojant specialias hidroizoliacines juostas (pvz. KUNEX, SOLOBAR BENTO).

5. Kristalinė hidroizoliacija

Kristalinę giluminę betono hidroizoliaciją galima naudoti tiek iš konstrukcijos išorės, tiek išvidaus. Ši hidroizoliacija (pvz., VANDEX SUPER) tepama ant drėgno betono, įtrinant į paviršių. Cheminės reakcijos dėka betono porose ir kapiliaruose susiformuoja kristalinės struktūros, kurios visam laikui ir visame turyje padaro betoną nelaidžiu vandeniui.

6. Cementinės paviršinės dangos

Cementinės paviršinės dangos tepamos ant betoninio paviršiaus, suformuojant reikiamo storio sluoksnį. Jos atsparios tiek teigiamam, tiek neigiamam vandens slėgiui, todėl kai kurias jų galima naudoti tiek iš išorės, tiek iš vidaus (pvz., VANDEX BB75, OSMOSEAL). Cementinių dangų privalumas – jos leidžia betonui „kvėpuoti”.

Taigi, kiekvienoje situacijoje galima rinktis patogiausią ir patikimiausią hidroizoliavimo metodą, tačiau nereikia pamiršti, kad hidroizoliacija negali būti vienintelė apsauga nuo vandens. Būtina įrengti drenažą, nuvesti lietaus vandenį, naudoti drenažinę membraną hidroizoliacijos apsaugai ir greitam vandens nuvedimui į drenažą ir k.t. Kai kuriose situacijose, kai gruntinio vandens lygis ypač aukštas, o gruntas molingas, rekomenduojama naudoti kelias skirtingas hidroizoliacines sistemas tam, kad atsiradus defektui (blogai padengus ar pažeidus dangą pamato užkasimo metu), suveiktų kita sistema ir taip apsaugotų nuo vandens prasiskverbimo. Nors „po žeme pinigų kišti” niekada nesinori, tačiau į kokybišką pamato hidroizoliacivą padaryta investicija visada atsiperka.